Užsiciklinusi minčių plokštelė
Ruminacija – tai ne gilus mąstymas, o užstrigusi minčių plokštelė, kai protas bando išspręsti tai, kas iš tiesų yra emocinė problema. Kai atsijungiame nuo jausmų, lieka tik analizė, kuri suka mus uždarame rate. Ilgainiui tai tampa ne tik psichologiniu, bet ir fiziologiniu procesu – įsijungia streso hormonai, formuojasi neuroniniai takai, atsiranda priklausomybė nuo analizės ir nerimo būsenos.
Daugiau...Nepastebėtos traumuojančios patirtys
Trauma – tai ne tik dideli, dramatiški įvykiai. Kartais tai maži, kasdieniai momentai, kurie vaikui buvo per sunkūs suprasti ar išjausti. Mikrotraumos ir ikiverbalinės patirtys įsirašo į pasąmonę kaip automatinės programos ir vėliau pasireiškia per įpročius, savisabotažą, emocinius valgymus ar nuolatinį nerimo foną. Net jei suaugę viską paaiškiname logiškai, kūnas ir emocinė atmintis savo istorijos nepamiršta.
Daugiau...Gal aš pati esu narcisistinė asmenybė?
Jei tau kilo klausimas, ar pati nesi narcisistinė asmenybė – tai jau daug pasako. Tikras narcizas savęs nekvestionuoja. Tačiau yra didelis skirtumas tarp asmenybės struktūros ir iš traumos susiformavusio gynybinio elgesio. Šiame tekste – apie tikrą narciziškumą, išmoktą narcisistinį elgesį, disociaciją ir tai, kodėl empatijos stoka dažnai prasideda nuo atsijungimo nuo savęs.
Daugiau...Kodėl "aš tai jau visas savo traumas išsprendžiau" - pavojingiausia iliuzija
„Aš jau viską išsisprendžiau“ dažnai reiškia ne ramybę, o apsaugą nuo jausmų, kuriuos dar per baisu paliesti. O „gyvenimo neužteks viskam išspręsti“ – tai sena bejėgiškumo programa, kuri sustabdo dar neprasidėjus. Tikras gijimas nevyksta vien galvoje. Jis vyksta kūne, santykiuose, realiose situacijose. Jis pasireiškia ne tuo, kiek teorijos gali paaiškinti, o tuo, kiek gebi jausti, reflektuoti ir pasirinkti reakciją vietoj automatinio impulso.
Daugiau...
