Trauma – tai ne tik dideli, dramatiški įvykiai. Kartais tai maži, kasdieniai momentai, kurie vaikui buvo per sunkūs suprasti ar išjausti. Mikrotraumos ir ikiverbalinės patirtys įsirašo į pasąmonę kaip automatinės programos ir vėliau pasireiškia per įpročius, savisabotažą, emocinius valgymus ar nuolatinį nerimo foną. Net jei suaugę viską paaiškiname logiškai, kūnas ir emocinė atmintis savo istorijos nepamiršta.
Daugiau...Jei tau kilo klausimas, ar pati nesi narcisistinė asmenybė – tai jau daug pasako. Tikras narcizas savęs nekvestionuoja. Tačiau yra didelis skirtumas tarp asmenybės struktūros ir iš traumos susiformavusio gynybinio elgesio. Šiame tekste – apie tikrą narciziškumą, išmoktą narcisistinį elgesį, disociaciją ir tai, kodėl empatijos stoka dažnai prasideda nuo atsijungimo nuo savęs.
Daugiau...„Aš jau viską išsisprendžiau“ dažnai reiškia ne ramybę, o apsaugą nuo jausmų, kuriuos dar per baisu paliesti. O „gyvenimo neužteks viskam išspręsti“ – tai sena bejėgiškumo programa, kuri sustabdo dar neprasidėjus. Tikras gijimas nevyksta vien galvoje. Jis vyksta kūne, santykiuose, realiose situacijose. Jis pasireiškia ne tuo, kiek teorijos gali paaiškinti, o tuo, kiek gebi jausti, reflektuoti ir pasirinkti reakciją vietoj automatinio impulso.
Daugiau...Vienas svarbiausių signalų – kaip jautiesi po bendravimo. Jei po susitikimo su „mokytoju“ lieki menkesnė, sugėdinta, išsekusi ir tau reikia laiko atstatyti pasitikėjimą savimi, verta sustoti ir įsiklausyti. Tikras mokytojas stiprina, o ne silpnina. Jis gali pasakyti nemalonią tiesą, bet jos tikslas – įgalinti, o ne pažeminti. Jis džiaugiasi klausimais, nebijo lygiaverčių žmonių ir nesiekia sukurti priklausomybės.
Daugiau...