1 laiškas

Pastarosiomis dienom daug galvoju apie tai, kas lengva, o kas - sunku. Bet pirma papasakosiu truputį daugiau konteksto, kad būtų aiškiau, ką turiu omeny.

Aš nuolat vis kažko mokausi, bet ne kursuose, o pati. Mokausi naudotis įvairiais įrankiais ar platformom, pvz., Descript, StreamYard, Shopify, Instagram, TikTok, Mailerlite, Pinterest, Etsy, Printify ir t.t

Kai dalinuosi su draugėmis savo naujais atradimais, jos sako "wow, bet tai kaip tu viską moki, kaip tau viskas lengvai gaunasi!!! Tau gerai, nes man tai taip sunkiai sekasi susiorientuoti visose tose naujovėse". O aš sutrinku, nes aiškindamasi, mokydamasi kiekvieną naują dalyką, prie jo prasėdžiu ne vieną dieną, o kartais ir ne vieną savaitę, kol išmokstu. Žinoma, kai jau išmokstu, viskas ima gautis labai lengvai ir greitai. Tačiau iki tol kiekvieną kartą įdedu daug laiko ir daug pastangų.

Mano supratimu, man niekas nesigauna lengvai. Net tada, kai galvoju, kad čia bus kažkas lengvo ir greito, bedarant pasirodo, kad nei lengva, nei greita, nes nenumačiau įvairių kitų veiksmų, kuriuos reikia atlikti, kitų aplinkybių, kurios yra svarbios.

Dažniausiai mokausi kažko, kuo niekas mano aplinkoje nesinaudoja, todėl neturiu kas galėtų ateiti ir pirštu pabaksnot "va, šitą daryk taip, o šitą - šitaip". Dėl to man viskas einasi dar lėčiau, nes iš pradžių turiu suprasti, nuo ko apskritai pradėti aiškintis, tada surasti, kur galiu gauti trūkstamą informaciją, tada pamėginti ją pritaikyti praktikoje, o jei nesiseka, ieškoti toliau spragų - ko dar nežinau, ko man trūksta, kad gaučiau norimą rezultatą.

Ir visgi, žmonės dažnai mano, jog man viskas gaunasi labai lengvai.

Arba kitas pavyzdys iš vakarykščio pokalbio. Pasitelkusi Chat GPT redaguoju savo angliškai išverstą knygą ir labai džiaugiuosi dirbtinio intelekto pagalba, nes labai patogu ir efektyvu man juo naudotis. O draugė, kai apie tai pasakiau, nustebo, nes jai Chat GPT daug klaidų palieka vertime. Tada jau aš nustebau, ėmiau analizuoti, kaip čia aš dirbu, kad man dirbtinis intelektas atrodo geras ir naudingas pagalbininkas.

Tai redaguoju savo tekstą imdama po vieną pastraipą, nukopijuodama ją į Chat GPT langelį ir lietuviškai, ir angliškai, prašydama pakoreguoti vertimą, kad jis geriausiai atspindėtų mano mintį, užrašytą lietuvių kalba, tačiau taip pat sklandžiai skambėtų ir angliškai. Tada dirbtinio intelekto pasiūlytą kiekvieną teksto variantą dažniausiai perdarau dar po kelis kartus, tikslindamasi dėl kai kurių žodžių ar frazių reikšmių, kad galėčiau išsirinkti tai, kas anglų kalba geriausiai išreiškia mano mintį. Kitaip tariant, ir vėl tas pats, - aš įdedu daug darbo, kas galutiniame rezultate kažkam galbūt pasirodys "kaip gerai, kad tau taip lengvai viskas gaunasi".

Pasakysiu, apie ką galvoju, ypač kai kas nors nesiseka. Kai įdedu daug pastangų ir laiko, o vis tiek nesiseka taip, kaip norėčiau, prisimenu Pablo Picaso. Jis per savo gyvenimą sukūrė daugiau nei 20 000 paveikslų, atspaudų, piešimo, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų.

Dvidešimt tūkstančių.

Dvidešimt. Tūkstančių!

Iš kurių, kažkur skaičiau, kad tik (net?) 150 yra brangiausi parduoti meno kūriniai pasaulyje.

Galima būtų sakyti, kad wow, įspūdingas skaičius, net 150 kūrinių yra brangiausi pasaulyje! Galima būtų galvoti, kad jam tai gerai, jis - talentingas, kad jam užtenka paimti į rankas teptuką ir iškart lengvai sukuria ne šiaip piešinį, o meno kūrinį, kurio vertė - šimtai tūkstančių. "Pagooglinau", už kokias sumas buvo parduoti jo paveikslai. Tai 5 vnt. buvo parduoti už 100 milijonų dolerių, 16 vnt. už daugiau kaip 50 mln. dolerių ir 39 vnt. daugiau kaip už 30 mln. dolerių.

Ar jam lengvai gavosi nupiešti dešimtim milijonų įvertintus paveikslus, nes buvo talentingas? Greičiausiai taip. Bet talentingų žmonių yra labai daug, tik kiek iš jų per savo gyvenimą sukūrė 20 000 meno kūrinių? Ir ar tikrai čia kažkokia mistiška sėkmė nulėmė jo turtus ir žinomumą (jam nereikėjo laukt savo mirties, kad po jos praturtėtų)? Manau jo sėkmė yra ne atsitiktinumas. Pablo Picaso skyrė savo laiką, energiją, susikūrė stiprią motyvaciją, palaikė savo užsispyrimą, todėl sukūrė 20 000 darbų, iš kurių 150 pranoko bet kokius sėkmės standartus. Kitaip tariant, jo sėkmė yra jo darbštumo, kantrybės ir nuoseklumo PAsėkmė.

Paskaičiavau sėkmės procentą, nes įdomu buvo, - 150 paveikslų, parduotų už labai didelius pinigus, tesudaro 0,75 proc. visų jo darbų. Net vieno procento nesiekia! Jo sėkmingi darbai tesudaro mažiau nei 1 procentą visko, ką jis sukūrė per savo gyvenimą. Išeina, kad nesėkmingi darbai sudaro 99,25 proc visos jo kūrybos. Tai gal jis nevykėlis? (klausimas, į kurį nelaukiu atsakymo :D)

Tai va, kai man kažkas nesiseka, nesigauna, prisimenu Pablo Picaso ir pagalvoju, kad aš paprasčiausiai dar "nenupiešiau" savo 20 000 darbų. Todėl einu toliau dirbti, mokytis, bandyti, eksperimentuoti, kitaip tariant - "piešti" savo gyvenimą. :)

Tai lengvai ar sunkiai tau viskas gaunasi? Ir ar verta mest kažką, ką pradėjai daryti, nes nesigauna lengvai, iš pirmo ar trečio karto?