Kaip atpažinti narcizą pradinėje stadijoje?

Labas!

Atsakysiu į Dalios klausimą: "Laba diena. Labai labai informatyvus tekstas siekiant susigaudyti žmonėse , o taip pat ir savyje. Ačiū ačiū ačiū . Man kilo tokie pamąstymai, tiksliau paklausimas, o kaip atpažinti narcizą bendravimo pradžioje. Nes jei santykių pradžioje vyksta taip vadinamas love- bombing, tai žmogus (o jei esi dar patiklus/i ) gi neįtari, kad tuo lovebombing manipuliuojama, ta šiluma ir dėmesys nėra nuoširdūs . Kokie tie ženklai, raudonos vėliavėlės yra bendravimo pradžioje, kad atpažinti kad bendraujama su narcizu."

Kaip atpažinti narcizą pradinėje stadijoje?

Narcizus atpažinti labai lengva, kai tavo sveika, subalansuota savivertė, net jei santykių pradžioje jie atrodo labai malonūs, dėmesingi ir rūpestingi. Bet labai sunku atpažinti tada, kai savivertė nėra balanse... Kuriant santykius iš sveikos savivertės, labai greitai atsiranda jausmas "kažkas čia ne taip", tai aktyvuoja dėmesingumą ir pradedi matyti vis daugiau detalių, kurios greitai susideda į vientisą paveikslą, todėl tiesą pamatai dar nespėjus ištekėti/vesti, nepersikrausčius gyventi kartu, dar neįsidarbinus į darbovietę pas toksišką darbdavį.

Taigi, gera žinia ta, kad narcizai, kad ir kokie mieli stengtųsi atrodyti, vis tiek greitai išsiduoda.

Svarbiausias dalykas, kurį reikia įsidėmėti, - narcizui gerumas yra tik kaukė, o ne charakterio savybė, ne būdo bruožas, ne jo tikrasis identitetas. Daug kartų ankstesniuose laiškuose rašiau, kad narcizas neturi emocinės empatijos, jis negali įsivaizduoti savęs kito vietoje, ir pasijausti iš kitos gyvos būtybės emocinės pusės, todėl negali ir atjausti. Gali imituoti užuojautą, nes logiškai gali atpažinti emocijas, todėl gali suprasti, kad kitam kažkas nepatinka, dėl kažko liūdna, tačiau, negalėdamas sujungti kito žmogaus emocijų su savo veiksmų pasekmėmis ir nejausdamas emocinio ryšio su kitu, nejausdamas atsakomybės ir intereso, kad kitas jaustųsi gerai, savo atjautą ir gerumą imituoja paviršutiniškai, o ne giliai emocionaliai. Trumpiau tariant, jo vaidyboje, jo kaukėje trūksta gylio, viskas atrodo kažkaip netikra, nerealistiška. Be to, kaukės neįmanoma dėvėti tobulai, visą laiką, visose aplinkybėse, su visais žmonėmis. Paprastai narcizas dėvi gerumo kaukę tik su tais, kurie jam yra naudingi, o visiems kitiems jis jaučia ir demonstruoja panieką, abejingumą arba naudojasi kitais kaip savo statuso, galios, įtakos patvirtinimu.

Love-bombing (užbombardavimas meile) vyksta, kai narcizas apipila dėmesiu, dovanomis, komplimentais, padrąsinimu, kai sukuria įspūdį, jog tu jam vienintelė/-is, išskirinė/-is. Visa tai daro tam, kad greitai sukurtų ir įtvirtintų emocinę priklausomybę.

Toks narcizo elgesys ypač paveikus people pleaser'iui (pataikautojui), nes jo prioritetas yra patikti, o ne išsiaiškinti "ar man šitas žmogus patinka". Pataikautojui, sutikus naują žmogų, o ypač, jei šis jam parodo daugiau dėmesio nei visi kiti žmonės įprastai (t.y., narcizą), iškart užsiaktyvuoja žema savivertė ir nevertumo jausmas, todėl iškart stengiasi įtikti ir nekreipia dėmesio, tas ar žmogus, kuriam jis stengiasi įtikti, elgiasi nuosekliai, adekvačiai.

Štai požymiai, kad prieš tave – narcizas (arba toksiškas žmogus, su kuriuo į gilų emocinį ryšį eiti neverta, nes nukentėsi):

* Užkelia ant pjedestalo. Komplimentai, susižavėjimas, emocinis artumas vos per kelias dienas – tai ne meilė, tai kabliukas.

* Blogai kalba apie kitus/gerai nekalba apie nieką. Tai dar vienas emocinis kabliukas, kuriuo narcizas kuria pasitikėjimą savimi, manipuliuodami tema "visi blogi, visi mane, gerą, nuskriaudė". Taip jis aktyvuoja pataikautojo natūralų norą padėti, be to, glosto jo savimeilę, nes leidžia patikėti savo išskirtinumu, leidžia pasijausti, kad va, manimi pasitiki, man atsiveria, aš padedu, tik aš moku taip suprasti ir paguosti. Tikrai verta labai suklusti, jei kas pradeda kalbėti "niekas manęs nesupranta, tik tu" arba jei nei apie vieną gyvą būtybę savo buvusiame ar dabartiniame gyvenime nėra atsiliepęs gerai. Tiesą sakant, kai pas tave blogai kalba apie kitus, nuėjęs pas tuos pačius kitus garantuotai blogai kalba apie tave. Toks elgesys - manipuliacijos būdas, o ne emocinis ryšys ar pasitikėjimas.

* Nepagarba silpnesniems. Stebėk, kaip elgiasi su tais, iš kurių jis negali nieko gauti – vaikai, gyvūnai, padavėjai. Toks elgesys vėliau bus nukreiptas į tave, kai tapsi priklausomu nuo jo.

* Netoleruoja tavo ribų. Pasakei „ne“ – jis spaudžia. Abejoji – jis įkalbinėja. Skirti sau laiko (o ne jam) – jis kaltina. Labai skuba draugauti, gyventi kartu.

* Sukuria jausmą, kad tu - ypatinga(s). Sako, kad esi kitokia/-s nei visi, vienintelė/-is, kuri/-is supranta... Žemos savivertės žmogui labai svarbu pasijausti išskirtiniu, o narcizas, pats turėdamas žemą savivertę, puikiai tai panaudoja pakabindamas kitus. Tačiau kai sako, kad tu esi kitokia/-s, nei visi kiti (o visi kiti gi blogi, jo nesupranta, jį išnaudoja ir t.t.), iš tiesų tai užkelia tau kartelę, nustato savo lūkestį, reikalavimus, kuriuos vėliau turėsi atitikti. Kitaip tariant, kai priimi tą išskirtinumo jausmą, kurį tau primeta narcizas, tu pasirašai emocinę sutartį, kurioje sutinki su narcizo nustatytomis sąlygomis, t.y., tu sutinki visą gyvenimą juodai arti ir vaikščioti ant blakstienų, nes kitaip gi tavimi nusivils, nes manė, kad tu - kitokia/-s...

* Pradedi jaustis atsakingas(-a) už kito žmogaus emocinę būseną. Atrodo, kad nuo tavęs priklauso jo nuotaika, gyvenimo kokybė ar savijauta. Kai esi užsiėmusi/-ęs savais reikalais, jis liūdi, jaučiasi apleistas, kaltina tave. Jis pasakoja, kad be tavęs nieko negali, jog esi jo „vienintelė atrama“. Pradedi jaustis, kad esi jo pasaulio centras – bet tai ne meilė, tai emocinis spaudimas ir priklausomybės kūrimas.

Žinai tą posakį "per daug gerai, kad būtų tiesa"? Tai ar gali būti per gerai, kad būtų tiesa? Gali. Ir būtent tada, kai tai jauti ir yra tiesa.

Jeigu jauti, kad kažkas per gerai, tikriausiai taip ir yra. Tau nesivaidena, nes greičiausiai girdi savo vidinės sistemos siunčiamą signalą.

Ypač tie, kurie yra pasukę sąmoningumo keliu, ir pradėję mokytis prisiimti atsakomybę už savo reakcijas bei jausmus, daro šitą klaidą. Įskaitant ir mane, nes ir aš ilgai nemokėjau atskirti kada tai mano problemos kyla į paviršių, o kada vidinės sistemos įjungė alarmą. Aš tikėjau (ir tikiu, bet jau su išlyga), kad jei kažkieno elgesys mane žeidžia ar sukelia diskomfortą, vadinasi, „rezonuoja“ ir yra manyje. Taip, tai tiesa. Bet jei tai tampa automatine reakcija: „jeigu jaučiuosi blogai, reiškia pati kalta“ – tai jau narcizų įdiegta programa.

Narcizai atsakomybę už savo poelgio pasekmes permeta aukai! O auka bent iš dalies sutinka, kad tikrai kalta, nes toks požiūris atitinka jos žemą savivertę ir nepasitikėjimą savimi.

Taigi, požiūris "aš atsakau už savo reakcijas ir už savo emocijas" yra teisingas tik tada, jei neužgniaužia intuicijos, leidžia pasitikėti savo kūnu, emocijomis, girdėti ir priimti įspėjimus.

Kai viduje gimsta pojūtis „čia kažkas ne taip“, pataikautojas išmokytas tai nustumti ir sau pasakyti: „turbūt aš kažką ne taip darau“.

Bet o jei iš tiesų kažkas ne taip? O jei jauti, kad "per daug gerai, kad būtų tiesa", nes tai iš tikrųjų nėra tiesa?

Narcizą galima atpažinti dar pačioje pradžioje ir gana lengvai, bet tik tada, kai pasitiki savo instinktais ir vietoj to, kad siektum jam patikti, pirmiausia žiūri ar jis tau patinka visada, visur, visose aplinkybėse, kai pavargęs, ir kai švenčia pergalę, būdamas su stipriais, ir su silpnais.

Ką daryti, kai pamatai raudonas vėliavėles? Kaip atsitraukti, kol dar neįklimpai?

Vien atpažinti raudonas vėliavėles – jau labai daug. Bet dažnai, net jas pamatę, žmonės vis tiek lieka santykyje. Kodėl?

– Nes „juk viskas dar tik pradžia, gal man tik pasirodė“.

– Nes „gal aš per jautri“.

– Nes „gal jis pasikeis“.

– Nes „gal čia manyje problema“.

– Nes "jis mane myli, o kito, kuris mane mylėtų, daugiau nebesutiksiu"

O tuo metu narcizas tik tvirtina savo pozicijas, kabina stipriau ant kabliuko...

Ką svarbu žinoti? Kuo ilgiau būsi šiame ryšyje, tuo sunkiau bus atsitraukti. Kuo daugiau energijos, pasitikėjimo, laiko ir vilties atiduosi – tuo labiau tavo psichika norės viską „pateisinti“, kai jau nebenori matyti tiesos, nes ji skaudina labiau nei iliuzija.

Todėl svarbu reaguoti anksti, kol dar turi stiprybės išeiti laiku.

5 dalykai, kurie padės tau atsitraukti:

1. Pasitikėk pirmuoju signalu. Jei kažkas atrodo ne taip, jei kažkas viduje susitraukia, jei po pokalbio ar susitikimo jauti tuštumą, sumaištį, įtampą – tai ne tavo baimės. Tai tavo išmintis. Žmogus su žema saviverte instinktyviai visada siekia ją pasikelti kito sąskaita. Paprastai žmogus šią savo reakciją kažkiek kontroliuoja, nes turi empatiją, todėl kito skausmą jaučia kaip savą, bet narcizas empatijos turi nedaug, todėl jei šalia ko nors kažkodėl vis pasijauti sumenkintas, vis suabejoji savo verte, tai - ženklas, kad kažkas čia ne taip. Arba ne taip, nes "per daug gerai, kad būtų tiesa".

2. Neieškok pateisinimo tam, ką matai. Jei jis blogai kalba apie kitus, priekabiauja prie padavėjų ar grubiai elgiasi su gyvūnu, – tai ne išimtis iš taisyklės. Tai jo prigimtis. Nesiaiškink jo elgesio motyvų. Neaiškink jam savo pojūčių. Tiesiog stebėk kitą, save ir pasitikėk tuo, ką jauti.

3. Užrašyk. Kai pradedi abejoti, ką jauti, - rašyk. Užsirašyk, ką pasakė, kaip tave privertė jaustis, ką pamatei. Vėliau šie užrašai padės prisiminti, kodėl nusprendei atsitraukti, kai pradės gražiai kalbėti ar gailėtis, atsiprašinėti, žadėti.

4. Neskubėk atsiskleisti vien dėl to, kad jis prieš tave "atsiskleidė" ir per pirmą pasimatymą išpasakojo visas savo gyvenime patirtas skriaudas. Žiauriai nuskambės, bet tokį žmogų-sugertuką narcizai naudoja tik kaip savo negatyvo unitazą. Jie nusilengvina į "unitazą" ir eina toliau gyvent savo gyvenimo. O šis, tuo tarpu, jaučiasi labai svarbus, išskirtinis, slapčiausių dalykų patikėtinis. Be to, narcizas ankstyvoje stadijoje „klausosi“ tik tam, kad vėliau tai panaudotų prieš tave. Todėl neskubėk į perteklinį atvirumą ir paslapčių patikėjimą reaguoti pasakojant savo asmenines detales, išgyvenimus, baimes. Jei santykis tik prasideda, tu dar niekam nieko neprivalai atverti ir lygiai taip pat niekam neprivalai būti psichologu, nuodėmklausiu, problemų sprendėju.

5. Atsitrauk be paaiškinimų. Tu neprivalai pagrįsti savo intuicijos, neprivalai pasiteisinti dėl savo nenoro vystyti santykių. Nereikia aiškintis santykių, nereikia įrodinėti savo teisumo. Gali tiesiog pasakyti:

– Jaučiu, kad tai ne mano kelias.

Ir išeiti. Kuo daugiau aiškiniesi, tuo daugiau narcizas turi progų tavim manipuliuoti ir sulaikyti.