Gerumo vėliavom mosikuojantys narcizai

Labas!

Gerumo vėliavom mosikuojantys narcizai

Kai galvojame apie narcizus (beje! tikiuosi suprantate, kad žodis "narcizas" yra gramatinė forma, todėl, naudodama šį žodį, kalbu ne apie vyrus, o apie abiejų lyčių asmenis, turinčius narcizo bruožų!), dažniausiai įsivaizduojame egocentriškus, save aukštinančius asmenis, kurie trokšta dėmesio ir dominuoja santykiuose, žemindami kitus, trypdami jų savivertę. Tačiau viena iš pavojingiausių ir mažiausiai pastebimų narcizo formų pasireiškia ne namuose, už užrakintų durų, o viešumoje.

Tai narcizas, kuris iškilmingai neša gerumo vėliavą. Remia kilnius tikslus. Renka paramą Ukrainai. Gelbsti vaikus. Organizuoja labdarą. Veda meditacijas. Kalba apie Dievą, meilę, tarnystę, kilnų pasiaukojimą, dvasinį augimą. Ir negali pakęsti, kai kas nors, kokia nors forma, sukuria jo įvaizdžiui konkurenciją.

Toks narcizas į savo viešai deklaruojamus lozungus susirašo kilnius, nesavanaudiškus tikslus ne iš nuoširdaus gerumo, o tam, kad gautų tai, ko trokšta labiausiai – galios, pripažinimo, kontrolės ir išskirtinumo.

Jis netgi nebūtinai blogas, gali realiai padaryti daug gero!

Tačiau svarbu ne tik KĄ daro, bet ir KAIP.

Kodėl labdaros, dvasingumo, gerumo aplinka patraukli narcizui?

Viešoji erdvė, ypač neapibrėžta aiškia atskaitomybe (kaip dažnai nutinka nevyriausybinėse organizacijose, labdaringose iniciatyvose, dvasiniuose judėjimuose), yra palanki terpė narcizams, nes:

• Daug pažeidžiamų, emociškai traumuotų žmonių, ieškančių "ganytojo", autoriteto – juos lengva valdyti, panaudoti savo galios žaidimuose, susikurti jį garbinančių, nuo jo priklausomų sekėjų ratą.
• Daug dėmesio ir matomumo – veikla vyksta viešai, nuolat komunikuojama socialiniuose tinkluose, telkiamos lėšos, rengiami renginiai.
• Silpni vertinimo mechanizmai – dažnai trūksta išorinės priežiūros ar skaidrumo standartų.
• Autoritetas be atsakomybės – autoritetas kuriami per pasakojimus apie aukojimąsi, kovą, gelbėjimą, bet realios atskaitomybės dažnai nebūna.
• Nukenėjusio ir gelbėtojo santykis tampa galią kuriančiu įrankiu – narcizas pozicionuoja save kaip gelbėtoją, o kitus – kaip menkesnius, skolingus, priklausomus. Narcizas pasirenka poziciją „AŠ gelbėtojas / mokytojas / vedlys“, o visi kiti – priklausomi, menkesni, skolingi, kvaili.

Kaip atpažinti narcisistinį vadovavimą?

Narcisistinis lyderis dažniausiai:

• Nesukuria lygiaverčių komandų, jis siekia sukurti paklusnių pasekėjų ratą.
• Netoleruoja alternatyvių lyderių – konkurenciją laiko grėsme, net jeigu tai tiesiog kiti Žmonės su iniciatyvomis.
• Reikalauja besąlyginio paklusnumo – kas nepritaria, yra smerkiamas kaip neištikimas, pavydus, nedvasingas, ar net bendro tikslo priešas.
• Naudoja lozungus "aš kovoju už tiesą", "aš už taiką", "aš spinduliuoju besąlygine meile visiems", bet tik tol, kol visa tai tarnauja jo įvaizdžiui.

Naudoja struktūrinę prievartą vietoj pasitikėjimu grįstos lyderystės

Tokie narcizai nevirsta lyderiais dėl Žmonių pasitikėjimo, jie tampa lyderiais dėl to, kad sukuria aplinką, kurioje nelieka pasirinkimo:

• Savo žmonių ratą pradeda kurti nuo emociškai pažeidžiamų - emociškai pažeidžiami visada instinktyviai ieško gelbėtojo, globėjo, stiprios asmenybės, už kurios galėtų pasislėpti. Visa tai narcizas išnaudoja ne tam, kad padėtų ir sustiprintų savo žmones, o kad sustiprintų savo įtaką, valdžią.
• Bendruomenės forma deklaruojama kaip demokratiška, tačiau pasigilinus greitai pasimato, jog turinys autokratinis – nors skelbiama apie bendrystę, iš tiesų galios centras vienas, o nesutinkantys tyliai eliminuojami arba tiesiog nepriimami į bendruomenę.
• Pseudo "jūsų nuomonė svarbi"– nuomonės klausimas yra kaip manipuliacijos būdas, o ne noras sužinoti bendruomenės narių mintis, atliepti į jas.
• Bendruomenės balsas tėra iliuzija – narcizas nesuvokia laisvos valios principo: žmonių teisės nenorėti, nesutikti, nesusitapatinti. Be to, neturėdami emocinės empatijos (viename iš ankstesnių laiškų rašiau, kad yra Emocinė (afektinė) empatija – tai gebėjimas jausti kito žmogaus emocijas tarsi jos būtų tavo pačios. Pvz., kai matai verkiantį žmogų ir tau kaupiasi ašaros. Ji susijusi su veidrodiniais neuronais ir emociniu rezonansu. Ir dar yra Kognityvinė empatija – tai gebėjimas suprasti, ką kitas žmogus jaučia ar išgyvena, net jei pats tų jausmų nejauti. Tai labiau intelektinis procesas: suprantu, bet nebūtinai jaučiu. Tai narcizai geba kognityviai atpažinti kito žmogaus emocijas, tačiau negali jų pajausti tarsi savų ir prisiimti atsakomybės už savo elgesį, sukeliantį emocinį skausmą kitam), jie niekada negalės tinkamai atstovauti bendruomenės interesų, nes savi interesai visada stovės aukščiau visko.

Tokio tipo lyderystė remiasi prievartos normalizavimu: žmogus, nesutikdamas su lyderiu, laikomas išdaviku, paklydusiu, nedvasingu. Narcizas negali pakelti alternatyvos. Nes jo savivertė laikosi ne ant pasitikėjimo savimi, o ant to, kiek žmonių jį garbina.

Kodėl tokie "gelbėtojai" pavojingi visuomenei?

• Tokie Žmonės uzurpuoja svarbius judėjimus ir paverčia juos savo įvaizdinėmis kampanijomis.
• Diskredituoja tikrą pagalbą, nes veikla, net prasidėjusi nuo realaus gerumo, anksčiau ar vėliau ima vykti per manipuliaciją, šantažą, emocinį spaudimą.
• Jie išstumia jautresnius, autentiškus Žmones – tie pasitraukia, nes nebenori veikti toje erdvėje, kurioje valdoma baime, kaltės jausmu ar konkurenciniu spaudimu.
• Vietoj toj, kad padėtų, išnaudoja ir taip jau traumuotus, pažeidžiamus žmones. Jei šie atsipeikėja ir susivokia, kad vietoj pagalbos, "užsirovė" ant dar vieno išnaudotojo, tampa dar sunkiau ieškoti realios pagalbos ir sveikti, užsigydyti emocines žaizdas.

Ką su tuo daryti?

• Atpažinti modelį – jei organizacijoje ar iniciatyvoje viskas sukasi apie vieną žmogų, jei kiti bijo kalbėti ar viešai nesutinka – tai signalas. Sveikos savivertės lyderis niekada neverčia savo žmonių jaustis nieko nevertais, nemokšomis, nieko savarankiškai nesugebančiais, nieko neišmanančiais ir neadekvačiai už viską atsakingais, taigi ir nuolat kaltais.
• Puoselėti kultūrą, kur saugu nesutikti, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus – tik ten, kur galima abejoti, galima augti.

Tikras lyderis ne reikalauja paklusnumo, o įkvepia augimui.

Tikras autoritetas gimsta ne iš kontrolės, o iš pasitikėjimo.

Narcizas su gerumo vėliava – ne išganytojas, o kaukę dėvintis tironas.

P.S. Sugalvojau pakeisti online kursų formatą, iš siuntimo laiškais perkelti į vieną puslapį savo svetainėje. Taip pat noriu online kursų kainas padaryti simbolines, kad kuo daugiau žmonių galėtų juos įsigyti ir gyti, vis geriau gyventi. Tai nepasakosiu techninių detalių, bet BELENKIEK laiko prasėdėjau, ir jau tris kursus perkėliau nauju formatu. Apačioj mygtukas, galite įlįsti ir pasižiūrėti :)