Dvi istorijos apie pinigus (ir laiką)

Labas!

Dvi istorijos apie pinigus (ir laiką)

Kol prisėdu jums parašyti laiško su susivokimais, būna kartais kokius tris kartus galvoje pakeičiu temą :) Mano gyvenimas šiuo metu lekia septynmyliais žingsniais ir tai, kas buvo aktualu pirmadienį, šiandien, ketvirtadienio vakare, atrodo kaip išblėsusi istorija iš žilos praeities...

Ir visgi dvi istorijos neina man iš galvos. Jomis ir pasidalinsiu.

Pirma istorija

Viena moteris gyvena iš mažytės pašalpos, bet vis stengiasi sudalyvauti mano renginiuose, mokėdama pilną kainą už bilietą, nei karto neprašydama sau nuolaidos ar lengvatos.

Antradienį pravedžiau gyvą kuriančios vizualizacijos meditacijos užsiėmimą, tada pagalvojau ir jai rašau žinutę:

- Ateik pas mane į gyvas vizualizacijas kas antrą antradienį ir mokėk tiek, kiek tau išeina, o jei neišeina, tai ir nemokėk, tiesiog ateik! Nes, ačiū Dievui, darau šiuos renginius pas draugus, o jie man leidžia lanksčiai sumokėti už patalpas, priklausomai nuo gautos sumos. Todėl ir aš galiu lanksčiau į bilieto kainą pasižiūrėti.

Ji atsako:

- Aš pasiplanuosiu savo finansus, susidėliosiu juos taip, kad maksimaliai galėčiau kiekvieną kartą susimokėti pilną kainą.

- Tai tu, atėjusi į kuriančios vizualizacijos meditacijas, kiekvieną kartą kurk viziją, kurioje sočiai turi pinigų! Na ir kas, kad dabar nežinai, kokiais būdais galėtum gauti didesnes pajamas, tau ir nereikia žinoti būdo! Tau reikia matyti, jausti tą savo realybės versiją, pagal kurią nori gyventi.

- O, kokia gera mintis! Nepagalvojau! Taip ir padarysiu!

Antra istorija

Kreipiasi moteris su labai rimta problema, kurios išspręsti niekaip neįmanoma žinutėmis, be normalios konsultacijos, idealiu atveju - asmeninės mentorystės programos.

- Neturiu pinigų konsultacijai.

- Sumokėsi, kai turėsi!

- O iš kur man žinoti, kad kažkada turėsiu tau pinigų?

***

Laikas ir pinigai yra dvi valiutos, kurias mes investuojame tik į tai, kas mums atrodo vertinga.

Jei prioritetas yra trumpalaikis emocinis savęs pamaloninimas - pinigai išeina pramogoms, skanėstams arba užsimiršti padedančioms priemonėms. O problemas sprendžiantiems, bet momentinio pasitenkinimo tam kartui nesuteikiantiems dalykams - nėra laiko ir/arba pinigų.

Kai žmogaus prioritetas yra tiesiog kaip nors išgyventi (o ne gyventi vis geriau), pats nepastebėdamas, po mokesčių likusius pinigus išleidžia momentinio emocinio pasitenkinimo prekėms, pvz., bandelėms, šokoladukams. Ir tiki, kad čia - meilė sau, savęs apdovanojimas. Nors toks apdovanojimas yra paprasčiausias pabėgimas nuo realybės, problemų nesprendžiantis, ateities nekeičiantis.

Kažkada labai daug paskaitų skaičiau, daug renginių dariau už paaukojimus. Ir pamačiau, kad dauguma žmonių "paaukojimą" suvokia kaip išmaldą arba "už dyką". Maždaug, jei kaina yra "laisvanoriška auka", vadinasi laisvanoriškai galiu ir nemokėti.

Tada įvairūs lektoriai ėmė kalbėti, kad energetiniai mainai yra būtini - aš tau žinių energiją, o tu man - pinigų energiją, nes kitaip, atėjęs ir pasiėmęs viską "už dyką", negausi jokios naudos.

Daug metųstebėjau, kas vyksta su tais energijų mainais ir visgi manau, kad ne mainuose esmė. Esmė požiūryje į save ir į savo problemą.

Kol žmogus negerbia savęs pakankamai, kad rimtai žiūrėtų į savo savijautos gerinimą, tol "neturi" nei laiko, nei pinigų jaustis gerai. Kitaip tariant, tik tada, kai žmogus apsisprendžia gyventi gerai ir įsipareigoja sau pačiam išspręsti savo problemą, tik tada jis padaro taip, kad tos problemos sprendimui turėtų ir laiko, ir pinigų.

Yra daugybė žmonių, kurie nėra sau įsipareigoję išspręsti savo problemas. Todėl metų metais lesioja įvairių lektorių nemokamai barstomus trupinėlius, o realaus pokyčio taip ir nesulaukia. Kodėl? Ne dėl to, kad lektoriai kažko neduoda, nes yra savanaudžiai ir gaili duoti nemokamai. Todėl, kad nėra sprendimo investuoti tai, ką turi brangiausio - savo laiką ir savo pinigus į savo problemos sprendimą. Ir būtinai reikia abiejų - ir laiko, ir pinigų! Nes lygiai taip pat žmogus gali ateiti pas mane į Asmeninės mentorystės programą ir neturėti laiko savarankiško darbo užduotims, kurias skiriu. Tada, artėjant mūsų video skambučiui, padaryti bet ką bet kaip ir pasiteisinti man, kad neturėjo laiko, nes labai slėgė rūpesčiai, nerimas, įtampa (kas labai greitai nustotų slėgti, jei kasdien skirtų laiko pratimams atlikti).

Neseniai išgirdau gerą frazę, patarimą, ką atsakyti žmonėms, kurie sako "per brangu" kas nors, kas susiję su jų sveikatos gerinimu. Jų galima paklausti "o kiek sumokėjai už savo ligą?". Jei neturi pinigų sveikatai, vadinasi turi pinigų ligai. Jei neturi laiko gerai savijautai, vadinasi turi laiko blogai savijautai.

Į viską investuojame savo laiką ir pinigus, norime tai pripažinti ar ne. Ir visos investicijos visada atsiperka, tik vienos atsiperka didina gerovę, o kitos - augina depresyvias nuotaikas, apatiją, pyktį, bejėgiškumą.