Stebuklinga galia perteikti savo mintis

Labas!

Jei turite klausimą arba temą, kuria norėtumėt, kad pakalbėčiau plačiau, parašykite  :)

Stebuklinga galia perteikti savo mintis

Prieš kurį laiką Aušra uždavė klausimą, kurio atsakymui norėjau skirti daugiau dėmesio. O šiandien kaip tik ir atsakysiu:

"Labas. "Yra žmonių, kuriems labai sudėtinga išreikšti savo mintis žodžiais ir jie džiaugiasi, kad tai už juos pagaliau gali padaryti kažkas kitas" - čia apie mane. Ar galima kažkaip išmokti perteikti jausmus žodžiuose, ar tai tik talentas? Prieš eilę metų bandžiau mokytis viešo kalbėjimo, bet nesigauna, tiesiog nerandu žodžių išreikšti mintį. O jus skaitydama tiesiog žaviuosi, net jei ir kokia tema nesurezonuoja :)"

***

Ar galite perskaityti šį sakinį? Šis skynais yra pavdizynis, kruį msūų semgnyes perkseytis tkilsaii be jikoų pboremlų. Jei taip, tai parodo, kaip mūsų smegenys kompensuoja chaotišką informaciją.

Grainger ir Whitney 2004m įrodė, kad smegenys geba atpažinti žodžius net tada, kai vidinės raidės sukeistos. Turbūt jau matėte vaikščiojančius panašius įrašus internete.

Raidės mano sakinyje buvo smarkiai sumaišytos, bet kasdieniškesnė versija nutinka kiekvienam – net tris kartus patikrinę savo tekstą, klaidų galime nepastebėti.

Labiausiai nematome savo minčių, kol jos lieka tik galvoje. Nematome, kad jos yra padrikos, chaotiškos, eklektiškos, išbyrėjusios fragmentais, nelogiškos. Nematome tol, kol nepradedame kalbėti, o labiausiai, kol nepradedame jų rašyti. (Konsultacijų metu atspindžiu kliento mintis ir užduodu tikslinamuosius klausimus. Tai leidžia žmogui pamatyti savo minčių spragas, neatitikimus, neužbaigtas idėjas. Dažnai tokia refleksija padeda greitai išsilaisvinti iš baimių ir vidinių įtampų.)

Kol mintys sukasi galvoje, viskas atrodo logiška ir aišku, nes smegenys paslaugiai užpildo, užmaskuoja tuščias vietas.

Kai mintys lieka tik galvoje, jų nesuvokiame kaip padrikų, nes jos visada lydi jausmus. O kūnas į jausmus reaguoja. Tad kai galvoje lieka spragos, jos užsipildo emocijomis ir pojūčiais – todėl viskas atrodo aišku ir užbaigta.

Bet vos pabandai savo aiškias mintis užrašyti (arba pasakyti), supranti, jog nerandi tinkamų žodžių...

Ką daro žmogus, kai galvoje viskas atrodo aišku, bet rišliai užrašyti nepavyksta?

Jis sako:

- Nemėgstu rašyti.

Ir vengia bet ko, kas susiję su rašymu (arba su kalbėjimu, bet kiekvieną kartą abu minėti per daug painu).

Daug ir įvairių tekstų, sau ir kitiems, rašau nuo pat tada, kai išmokau rašyti mokykloje. Ir kalbu viešai labai daug metų. Remdamasi savo patirtimi manau, jog norintis išmokti sklandžiai išreikšti savo mintis žodžiais, pirmiausia turėtų išmokti jas sklandžiai parašyti. Nėra nei vieno kalbėtojo, kuris gebėtų kalbėti ilgai, nuosekliai, rišliai, nepamesdamas savo pradinės temos, jei jis nemoka lygiai taip pat nuosekliai rašyti. Bent jau aš tokio dar nesutikau.

Rašymas yra gerokai paprastesnė kalbėjimo treniruotė, nes gali daug kartų grįžti prie savo sakinio, skaityti jį, jausti, ieškoti tinkamų žodžių, išsireiškimų. Atkreipti dėmesį, ar ne per paini sakinio struktūra, galbūt į vieną sakinį buvo sugrūstos trys mintys. O galbūt ta pati pastraipa prasidėjo apie Onutę, gyvenančią Šakiuose, o baigėsi Pietų Afrikos šalių tradiciniais patiekalais, neturinčiais nieko bendro su Šakių Ona.

Parašiusi apie Oną, kuri neturi nieko bendro su Pietų Afrikos tradiciniais patiekalais, prisiminiau vieną Lietuvos žvaigždę, kurio video kaip bajerius man vis siunčia bičiulis. Žvaigždė būtent taip ir kalba, kaip aš bandžiau iliustruoti - pradeda viena tema, užbaigia kita ir beveik visi jo sakiniai tarpusavyje nėra susiję.

Savo tekstus, kuriuos rašau jums, prieš išsiųsdama, skaitau daug kartų, ieškau tikslesnių išsireiškimų, ir kiekvieną kartą randu ką pakoreguoti. Jei prie šio laiško teksto grįžčiau po mėnesio ir vėl perskaityčiau, greičiausiai vėl rasčiau ką pakeisti, patobulinti, papildyti arba ko atsisakyti.

Tačiau nieko panašaus nedaro tie, kurie kartą pabandę užrašyti savo mintį ir, negavę trokštamo rezultato, nusprendžia "žiauriai nemėgstu rašyti". Ir daugiau niekada neberašo.