Savivertė

Labas!

Jei turite klausimą arba temą, kuria norėtumėt, kad pakalbėčiau plačiau, parašykite  :)

Savivertė

OooooOOO!!! PA-GA-LIAU!!!! Pagaliau radau, kaip tiksliai paaiškinti, kas yra savivertė! Šiandien vedžiau konsultaciją ir, eilinį kartą mėgindama paaiškinti, kas yra savivertė ir kodėl jos disbalansas verčia žmogų užsiimti savidestrukcija, pagaliau radau tinkamas asociacijas!

Savivertė tai žmogaus jausmas, kiek šiame pasaulyje turi vietos savo asmeniniam egzistavimui/gyvenimui.

Jei jaučia, kad jam nėra skirta vietos egzistuoti, gindamas savo egzistenciją, bando tą vietą kažkaip gauti iš kitų, kurie jos turi daugiau ir gali pasidalinti (o gali ir nesidalinti arba netgi atimti ir tą lopinėlį, kurį turi žemos savivertės žmogus).

Tada tie, neturintys vietos, tampa labai naudingi, paslaugūs, geri, sprendžiantys visų visas problemas, visažiniai, visada teisūs, tobuli ir visokie kitokie, kad tik daugiau vietos egzistencijai turintys, pasidalintų savo erdve ir su juo.

Žema savivertė visada susijusi su nesaugumo jausmu, nes žmogus nesijaučia turįs vietos šiame pasaulyje egzistuoti. Iš baimės prarasti ir tuos "tris centimetrus" erdvės, kurios teturi gyvybei palaikyti, aktyviai kaunasi, įrodinėja, konfliktuoja, dominuoja, valdo, kontroliuoja, arba pasyviai manipuliuoja savo aukos būsena, bejėgiškumu, mandagumu, naudingumu, vertingumu, nuolankumu, draugiškumu, mielumu ir pan. Drebėdamas dėl savo trijų centimetrų, tiki, kad visi aplink agresoriai, užsigrobę per daug vietos jo sąskaita. Dėl to jis į visus santykius eina kaip į karą. Eidamas į santykius su žmonėmis kaip į karą, vėl gi, jei tiki, kad laimės, elgiasi arogantiškai, pasyviai arba tiesmukai agresyviai. O jei nesitiki laimėti kovos, stengiasi jos išvengti visomis išgalėmis.

Kartais žmonės man per konsultacijas sako "jau maniau, kad susitvarkiau savo savivertę, bet va, vis tiek išlindo kažkas čia man...". Tai įsivaizduok, tą savo erdvę kaip apskritimą - ar jis tobulai apvalios formos? Gal vietomis tvirtai išsiplėtęs, o kitose vietose - susitraukęs?

Tai va, kiek jauti, kad turi erdvės egzistavimui? Tiesiog buvimui sau, dėl savęs, niekam nieko neįrodinėjant, nesisaugant, nesistengiant atlikti rolę, sukurti vertę, atneši naudą?

Man įdomu, ką manai, ar šis palyginimas aiškiai nusako, kas ta savivertė? Nes iš esmės, ji nėra nei per žema, nei per aukšta, o disbalanse.

Pats žodis "savi-vertė" verčia manyti, jog tai susiję su kažkokia verte, kuri, turbūt, bus tavo kaip asmens ir ją, greičiausiai, kažkas turi nustatyti.

Bet jei savi-vertė ir kalba apie vertę, tai ne apie tavo vertę sociumui, o tavo gyvenimo vertę tau. Bet, visgi, ir tai nėra tikslu. O va pajautimas, kiek turi erdvės šiame pasaulyje asmeninei egzistencijai, yra tiksliausias apibūdinimas, tiksliausias vaizdinys, kurį man pavyko sugalvoti iki šiol.