Pasikalbėkime

Pasikalbėkime

Laiškas "Būkim biedni, bet teisingi".

* Komentaras:

"Manau visi iš vaikystės kažką atsinešame, nesvarbu kokioje šeimoje augome. Toje pačioje šeimoje augę vaikai užauga labai skirtingi...."

** Atsakymas:

Praktiškai visas savo automatines reakcijas atsinešėm iš vaikystės. Kodėl jos skiriasi, nors vaikai iš tos pačios šeimos? Todėl kad dažniausiai tėvų santykis su vaiku skiriasi. Pvz., šeimoje, kurioje vienas iš tėvų turi narcisistinių požymių, vienas vaikas dažniausiai būna "auksinis", o kitas - "atpirkimo ožys". "Auksinis" vaikas negali suprasti, kuo čia nepatenkintas tas "atpirkimo ožys", juk tėvai - nuostabūs, vaikystė - nuostabi! Taip, tėvai nuostabūs. Jam. O kitą vaiką - menkina, žemina, išnaudoja, nuolat lygina su "auksiniu" vaiku. Arba nereikia žiūrėti į taip akivaizdžiai disfunkcines šeimas, užtenka, jei vyresnysis vaikas paverčiamas jaunesnių vaikų aukle ir nuo vaikystės tampa atsakingu už kitus, įtikintas, kad jo poreikiai nesvarbūs, kad jis turi pakentėti, nes kiti svarbesni už jį. Arba šeimoje, kurioje vienas vaikas nuolat serga, kitas, sveikasis, nuolat jaučiasi mažiau svarbus, nes - sveikas. Galėčiau tęsti ir tęsti, bet esmę, manau, supratot. 

* Komentaras:

"Iš tiesų tai viename darbe buvau smerkiama už padarytas klaidas, po kurio laiko kitame darbe - kaip tik skatino klysti, nes tik tokiu būdu galėsiu išmokti. Taigi labai mažais žingsneliais, bet pamažu "stengiuosi" klysti gyvenime, kur pajaučiu, kad stabdo veikti tai tik vienintelis dalykas - baimė suklysti. :)"

**Atsakymas:

Geras! Kokia gera darbovietė, kad tokį požiūrį turi! Juk tai - visiška tiesa, klaidos yra būtina mokymosi dalis  :)

* Komentaras:

Viską galiu prisitaikyt sau,bet manau kad daug pasiekiau savęs lavinime,išsikeliu sau iššūkius kartais nugalėt,keist save,kartais pavyksta 🤩

**Atsakymas:

Taip, man kai kada visai smagu kažką perskaityti ar pamatyti, tada pasižiūrėti į save, savo reakcijas ir, su pasitenkinimu pastebėti, kad aš jau pasikeičiau, manyje kyla jau kitokios reakcijos ir jau kiti dalykai atrodo savaime suprantami.

* Komentaras:

Ooo taip čia faktas, skaitai ir galvoji kaip viskas pažįstama. Tikrai dažnai pavartojus pasakymą klysti žmogiška, nes bijau klaidų, galbūt ir baimė prisiimti atsakomybę už jas. Plaki save už klaidas, kartais dar net ne padarytas o tik už apgalvotas o '' jeigu aš pasirlgiau/ padariau kažką netinjamai'' ir žinoma tada įsijungia baimės faktorius kuris iškart piešia pati sunkiausią/baisiausią paveikslą. Tada kerta per pasitikėjimą. Pradedi labai savimi abejoti. Atrodo nieko nebežinai ir nieko nebemoku, toks pasimetęs lieki. Ir kartais atrodo jog tai užburtas ratas

**Atsakymas:

Labai gerai, kad imi tai pastebėti. Tai, kad jau pastebi savo mintis, reiškia, kad jau gali žengti antrą žingsnį ir sustabdyti įprastas mintis ir vietoj jų kurti naujas mintis. Naujos mintys - nauji gyvenimo rezultatai. Jei kada bus įdomu išmokti metodo, kuris padeda labai konkrečiai pamatyti mintis, kur jos veda, ką jos kuria ir tai pakeisti, galim padirbėti asmeninės mentorystės programoje. 

* Komentaras:

100% tiesa,kaip esi menkinamas nuo vaikystės,tai paskui nori būti visada teisus,tai ties tuo ir dirbu,kad nieko tokio būti neteisiu ☺️

**Atsakymas:

Aš savo klientams tokiu atveju siūlau pradėti rinkti kolekciją atvejų, kai buvai neteisi ir nieko blogo nenutiko. Tai padeda surinkti FAKTUS, kad klysti yra saugu. Mums visada reikia faktų, kad galėtume kuo nors tikėti. Dabar turime faktus, kad klysti yra nesaugu, pavojinga, juos surinkome iš savo gyvenimo. Tam, kad galėtum jaustis gerai, turi surinkti kitus faktus iš savo gyvenimo, kada klydai ir ačiū Dievui, kad buvai neteisi :)

Laiškas "Laisvė kurti gyvenimą su įkvėpimu"

* Komentaras:

Laba diena . Mintys tokios. Laisvės vieną iš asociacijų - tai paukščiai , nardantys danguje . Ten danguje nėra sienų, pasienio, užsienio. Paskutiniu metu būnant vietose, kur akys toli užmato, kur upė daro vingį are nuo kalvos žvelgiant žemyn, taip norisi turėt sparnus ir skristi kaip paukštis ten aukštai :). Laisvė tai atsakomybė. Manau, kad laisvas žmogus atsakingas už savo žodžius, veiksmus . Matomai patį gyvenimą galima pavadinti kūryba. Kai žmonės susituokia sakoma sukūrė šeimą . Kažkur skaičiau , kad gyvenimas absoliučiai kūrybinis performansas, gal ... . Dėkoju už laišką.

**Atsakymas:

Kaip gražu! Ačiū! Skaitydama pagalvojau, kad turbūt dėl to persikėliau gyventi į vienkiemį, o vienkiemį pasirinkau ne miško gilumoje, o tarp laukų, pievų, nes labai reikia erdvės akims ir pojūčiams.

* Komentaras:

Dėkoju už įkvepiantį laišką kurti savo gyvenimą. Nelaukti kol jis pats pasikeis, aplinkiniai ar aplinkybės pasikeis, bet pačiai sąmoningai keisti save, kurti savo gyvenimą sąmojingai.

**Atsakymas:

Bijau sakyti, nes atrodo, kad jau nuvalkiotai skamba, bet keičiant savo vidines nuostatas, gydant vaikystės traumas, apkabinant ir su pagarba priimant save visą, su visom emocijom, visa patirtim, visom sėkmėm ir nesėkmėm, neišvengiamai keičiasi ir pats gyvenimas, santykiai, sveikata, finansai.

* Komentaras:

Man tai nėra nauja tema. Man labiau rūpi savivertė. Atrodo jei aš pasikeisti, būsiu savimi labiau atvira ir apginsiu savo ribas, tai atrodysiu, gal būt ne tokia moterišką, atstumiantis, nes gi nemaloni 🙂

**Atsakymas:

Labai nuoširdžiai kviečiu įsigyti 8 paskaitų ir užduočių ciklą "Savivertės galia: įgalink save geresniam gyvenimui". Savivertė neturi nieko bendro su grubumu, kovingumu. Atvirkščiai, žmogui, kuris susitvarko savivertę, nebereikia ginti savo ribų ir apskritai jam nebereikia nuo nieko gintis. Jis visai kitaip kuria santykius. Apie šį ciklą rasite laiško apačioje :)

* Komentaras:

Temą aš suprantu,bet jūs tokio žmogaus ,kaip aš turbūt mažai sutinkate.Jokios kūrybos mano gyvenime nėra.Aš galiu tik kopijuoti.

**Atsakymas:

Kaip man buvo įdomu perskaityti šį komentarą! Paskui net dienos bėgyje vis prisimindavau ir pagalvodavau, kad nu nejaugi rimtai? Niekada nieko nesat nuo savęs pridėjusi? 

* Komentaras:

Temą aš suprantu,bet jūs tokio žmogaus ,kaip aš turbūt mažai sutinkate.Jokios kūrybos mano gyvenime nėra.Aš galiu tik kopijuoti.

**Atsakymas:

Kaip man buvo įdomu perskaityti šį komentarą! Paskui net dienos bėgyje vis prisimindavau ir pagalvodavau, kad nu nejaugi rimtai? Niekada nieko nesat nuo savęs pridėjusi?

Antras laiškas "Laisvė kurti gyvenimą su įkvėpimu"

* Komentaras:

Oho, kaip stipru! Žiauriai gerai čia pasakyta.. aš be žodžių.. šitą laišką reikės atsispausdinti ir pasikabinti ant šaldytuvo :) ačiū, tai vienas geriausių mano kur nors skaitytų / girdėtų įkvėpimų. Aš labai džiaugiuosi, kad Tave atradau :)

**Atsakymas:

Geras, kaip faina!!! Nu man visada būna nerealiai gera žinoti, kad mano pasidalinimai, mano atradimai kažkam būna naudingi. Ačiū, kad džiaugiesi mane atradusi :)

* Komentaras:

Labi, esu dabartyje, tik dabartis nedžiugina, kai sergi, jaučiu kalte kad negaliu dirbti, uždirbti ir tai kartojasi laikas nuo laiko.. liūdna kad iki galo to priežasties ir nesuprantu.

**Atsakymas:

Ach, mieloji, užjaučiu tave ir apkabinu. Galbūt ciklas kartojasi, nes kartoji savo elgesį? Kai sergi, nedirbi ir graužiesi. Kai pasveiksti, imi dirbti ne pagal savo pajėgumus, neadekvačiai paskirstydama jėgas. Tada persidirbi, pervargsti, persitempi emociškai ir vėl įkrenti į ligą. 

* Komentaras:

Ačiū ir nuo manęs💚 labiausia surezonavo mintis apie pasakaitę kad ką Dievas myli, ta labiausiai spaudžia.. Šios filosofijos žmonių dažnai paklausiu apie ką galvoji? Ir tose mintyse "meilės išraiška per sunkumus" ir atrandu🙂 bet kiekvienas savam narvely tupi su raktu kišenėje🙂

**Atsakymas:
Aha, aš savyje randu labai daug apraiškų tikėjimo, kad į žvaigždes tik per kančias, kad sunkumai užgrūdina, kad pirma reikia vargti, o tik tada džiaugtis :) Raviu, raviu šituos įsitikinimus, nes ne ne ne, aš į žvaigždes ketinu skristi smagiai su vėjeliu :D

* Komentaras:

Visų pirma, ačiū už Jūsų laiškus:) Išties, dažnai pagaunu save galvojant, kad va kitaip jau ir nebus. Nors pasikeitė ar dingo tam tikros gniuždžiusios aplinkybės, atrodo, jog ir toliau stoviu vietoje, nejudėdama pirmyn. Keisčiausia, kad darbe to jausmo nėra, išmokstu vis naujų dalykų, kylu pareigose ir nejaučiu jokios baimės klysti. O vat asmeniniame gyvenime, finansuose, kažkokia stagnacija. Rodos, ir suvoki, kokį žingsnį turi žengti, bet kažkaip vis "na jau nuo rytojaus tai..."

**Atsakymas:
Pradėkite nuo mažesnių žingsnelių daryti pokyčius asmeniniame gyvenime. Pvz., plaukus šukuokitės kaire, o ne dešine ranka. Pirma padažykite kairės akies blakstienas, o tada - dešinės. Mūsų psichikai reikia ne protingų žodžių, o įrodymų, faktų, patyrimo. Mano visi klientai yra labai protingi žmonės, jie žino daug visokių išmintingų posakių, padrąsinimų. Tik kad niekas neveikia, nes ne tame esmė. Esmė, kokiais faktais grindžiame savo pasirinkimus. Kitaip tariant, reikia ieškoti naujų faktų, įrodančių, kad keisti asmeninį gyvenimą yra saugu. O lengviausia pradėti nuo kažko, kas atrodo nerimtai, kaip bajeris, nes tokiems bajeriams mažiausias pasipriešinimas kyla. 

* Komentaras:

Protingos mintys ir pati tai suprantu, tačiau ne visada pavyksta tai prisiminti ir iš pasąmonės išlenda "gal nereikia, gal ....."

**Atsakymas:
Tai gal ir nereikia? :) Ko mokau žmones, atėjusius pas mane į konsultaciją ar į mentorystės programą, tai užduoti sau daugiau klausimų. Pvz., "gal nereikia". OK, nereikia. Jei nereikia to, tai ko tada reikia? Gal rimtai nereikia, gal reikia ne to, o kažko kito? Ir jei ne to, tai ko tada reikia? Na, čia nesiplėsiu, nes nežinau konkrečios situacijos, tiesiog norėjau pasakyti, kad bėda daugumos žmonių yra ta, kad jie nesikalba su savimi, sustoja vos susidūrę su pirma liūdnesne mintimi.

Šiandien tiek, dar kartą - ačiū už jūsų komentarus!