Būti neteisiu apsimoka!

Prie pagrindinės technikos aš visada duodu dar ir papildomų, pagalbinių užduočių. Pvz., pradėti rinkti kolekciją atvejų, kai kažkuo tikėjai, o paskui pasirodė, kad taip nėra. Būti neteisiu, viena vertus, gali atrodyti nemalonu. Juk visa mokymo sistema, kurioje sukomės daugiau nei 12 metų, pagrįsta teisingais atsakymais. Jei suklysti, ne tik apsijuoki, bet dar ir būni nubaustas, pažemintas blogu pažymiu. Blogai klysti. Gėda. Ir, tuo pačiu, kyla didelė įtampa, nusprendus daryti tik teisingus pasirinkimus. Nes ne visada žinai, kuris sprendimas teisingiausias. Tai - labai stabdo ir riboja. Tada gali imti atrodyti, kad nieko nedaryti yra geriau, nei daryti kažką galbūt neteisingai. Baimė klysti ne tik suteikia daug diskomforto gyvenime, bet dar sukelia dalinį aklumą - "nematau kitų variantų, tik savo tiesą, kuri yra teisinga, nes negaliu klysti". Aš net nekalbu apie globalų, religinį, moralinį teisumą. Kalbu apie kasdieniškus dalykus, tokius kaip "galvoju, kad tai bus labai sunku". Ir kai tikiu, kad neklystu, net nebandau daryti. Nes o kam? Juk bus sunku, aš žinau. Aš žinau iš anksto, nors net nepabandžiau. Tai kam veltui eikvoti energiją? Geriau nedarysiu. Kolekcija atvejų, kai buvai neteisus, išlaisvina labiau, nei galima pagalvoti iš pradžių. Plius, pradėjus ją rinkti, kolekcija greitai užsipildo atvejais, kai buvo labai gerai būti neteisiu! Pvz., galvojau man nepritars, o pritarė. Galvojau, kad man nepavyks, o pavyko. Ir taip palaipsniui klaida nustoja būti kažkokiu baubu, kuris gali sugriauti gyvenimą. Kaip tik, faina klysti! Nes jei buvau neteisus dėl šito ir šito, tai gal esu neteisus ir bijodamas, save ribodamas, stabdydamas nuo savo siekių ir tikslų?

Asta Ivaškevičiūtė

4/19/2022 0 min read